Visą savaitę didžioji ir mažoji salės veikė kaip „Bobutės laboratorija“ – atviros tyrinėjimo erdvės, kuriose vaikai patys rinkosi veiklas ir kūrė savo patirtį.
Veiklos buvo kuriamos taip, kad kiekvienas rastų savo būdą veikti: vieni vaikai įsitraukė į judriuosius žaidimus, kiti – į kruopščius tyrinėjimus ar kūrybinius sprendimus. Ieškojimas, atradimas ir pasikartojantis bandymas leido veikti savu tempu, ilgiau išbūti ten, kur kyla smalsumas. Toks veiklų organizavimas atliepė universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principus – kiekvienas vaikas galėjo rasti sau tinkamą būdą veikti.
Ypatinga buvo šviesos ir tylos erdvė, kurioje pojūčiai tapo pagrindiniu pažinimo įrankiu. Švelni muzika, šviesų žaismė ir įvairios medžiagos kvietė susitelkti, tyrinėti subtilius skirtumus, kurti savitas formas. Čia gimė ne tik kūrybiniai sprendimai, bet ir galimybė vaikui pajusti save ir aplinką.
